Vidinė vs. Išorinė motyvacija

Tokie paskatinimai sukelia reguliavimo procesą, žinomą kaip motyvacija, kuris gali turėti dvi šaltinius – intrinzinį ir ekstrinzinį. Iš tiesų, suprasti, kaip jie veikia, yra gyvybiškai svarbu siekiant tiek profesinio, tiek asmeninio gyvenimo. Žemiau aprašysime abu tipus, nurodysime veiksnius, kurie juos skiria, ir pažvelgsime, kaip jie veikia mūsų tikslus ir pasiekimus.

Kas yra ekstrinė motyvacija?

Šis tipas, kita vertus, reiškia veiksnius, kurie veikia mūsų veiksmus nepriklausomai nuo mūsų. Šie kintamieji nesusiję su mumis, bet yra teikiami aplinkos ir žmonių, kurie mus supa. Dažniausiai tai pasireiškia veiksmais, siekiant gauti atlygį arba išvengti bausmės. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šio tipo šaltinių yra:

• Materialūs atlyginimai – dovanos, premijos ar padidinimai,
• Socialinis pripažinimas – mes dažnai veikiame, kad gautume pripažinimą ir patvirtinimą iš kitų žmonių, pvz., pagyrimų forume,
• Socialinis spaudimas – kitų žmonių lūkesčiai gali priversti mus norėti atitikti tuos lūkesčius (kartais, kad išvengtume neigiamų socialinių pasekmių),
• Bausmės ir sankcijos – mes galime imtis veiksmų, kad išvengtume neigiamų pasekmių, tokių kaip darbo praradimas, bauda, privilegijų praradimas ir kt.,
• Ekstriniai tikslai – nustatyti kitų, tai yra, pavyzdžiui, kylantys iš viršininko reikalavimų, klientų lūkesčių ar organizacijos gairių.

Kas skatina intrinzinę motyvaciją?

Intrinė motyvacija reiškia individualius veiksnius ir poreikius, kurie skatina asmens veiksmus. Tokie stiprūs impulsai, kylantys “iš vidaus” (širdies, sielos, proto), verčia asmenis užsiimti veikla dėl savo interesų (jie turi energiją, kurią suteikia aistra), vertybių (jie tiki tuo, ką daro), siekių (jie jaučia, kad nori pasiekti “ką nors” gyvenime) ir savirealizacijos poreikio (būti patenkintais).

Jie gerai žino, kad užbaigus veiklą atsiras pasitenkinimo ir džiaugsmo jausmas – dažnai nepriklausomai nuo rezultato (jie nesitiki atlygio ir pagyrimų). Žmonės su stipria intrinine motyvacija gali tapti itin efektyvūs darbe, nes didelis įsipareigojimas, puikus pasirodymas ir matomi jų veiklos rezultatai (ypač interesų srityje) kyla iš jų poreikių ir troškimų. Vis dėlto, kad taptum tokiu žmogumi, turi parodyti:

• Savarankiškumą – nes esi atsakingas už savo rezultatus ir vertini save,
• Pozityvų mąstymą – būtina tęsti net ir sunkiais momentais,
• Užsispyrimą – daryti pakartotinius bandymus nesėkmės situacijose.

Intrinė vs. ekstrinė motyvacija – kuri veikia geriau?

Gali kilti klausimas, kuris iš aprašytų procesų duoda geresnius rezultatus darbe. Tačiau verta pažymėti, kad šie du procesai nėra tarpusavyje išskirtiniai, nes mes dažnai veikiame veikiami veiksnių, turinčių skirtingus šaltinius.

Pavyzdžiui, pagalvokite apie situaciją, kai atliekate užduotį, kurią jums paskyrė viršininkas (ekstriniškai susijusi su noru išvengti bausmės už neįvykdymą arba gauti socialinį pripažinimą už tinkamą atlikimą), tuo pačiu metu norite ją atlikti kuo geriau, nes žinote, kad tokiu būdu augate (intrinis, kylantis iš mūsų aistros ar vertybių, kurios mus skatina). Tačiau turėkite omenyje, kad abu aprašyti tipai turi savo privalumų ir trūkumų:

• Intrinė motyvacija yra labai sunku nustatyti ir išlaikyti – ji reikalauja didelio savimonės (savo vertybių, aistrų ir tikslų atpažinimo), tačiau gali suteikti puikių rezultatų (didesnio pasitenkinimo, geresnio pasirodymo),
• Ekstrinė motyvacija, nors ir lengviau sužadinama, dažnai pasižymi tvarumo trūkumu (trumpalaikio efektyvumo) ir kartais gali trūkti asmeninio pasitenkinimo.

Intrinė ir ekstrinė motyvacija – santrauka

Atlikdami tam tikras veiklas, stenkitės atpažinti priežastis, kodėl jas ėmėtės – ar iniciatyvos kyla iš jūsų asmeninio poreikio (veikla atitinka jūsų troškimus), ar tai tik aplinkos teikiamų galimų atlygų, spaudimo ar bausmės rezultatas.

Nors intrinė motyvacija neabejotinai yra sunkiau nustatoma, ji gali atnešti didžiausius atlygius – todėl taip svarbu stengtis ją rasti savyje. Tai ypač svarbu, kai suprantate, kad ekstriniai šaltiniai riboja jūsų laisvę, ir be to, jie gali baigtis tam tikru momentu. Didelis savimonės lygis neabejotinai palengvins mūsų efektyvų stimulių, kuriuos gauname, valdymą, priklausomai nuo konkretaus konteksto ir situacijos, kurioje esame.

Jei jums patinka mūsų turinys, prisijunkite prie mūsų užimtų bičių bendruomenės Facebook, Twitter, LinkedIn, Instagram, YouTube, Pinterest, TikTok.