Visi kartais patiria tuščios minties jausmą. Tai galėjo nutikti sprendžiamu momentu, ir tai būtų padarę skirtumą, jei būtumėte turėję idėjų, ką pasakyti. Taigi, ką daryti tokiose situacijose, kai nėra idėjų problemos sprendimui? Į pagalbą tokiomis aplinkybėmis ateina idėjų generavimas – etapas procese, vadinamame dizaino mąstymu. Tai ne tik labiausiai laukiamas etapas tyrėjų, bet ir kūrybiškiausias. Ne tik profesiniame gyvenime, bet ir kasdieniame gyvenime.

Idėjų generavimo etapas – turinys:

  1. 1-asis idėjų generavimo etapas
  2. Idėjų generavimo įrankiai
  3. Idėjų klasifikavimas idėjų generavimo etape
Išsamus dizaino mąstymo vadovas - idėjų generavimo etapas

1-asis idėjų generavimo etapas

Etapai empatijos ir problemos apibrėžimo jau buvo aptarti ankstesniuose straipsniuose. Kai problema buvo tinkamai apibrėžta, atėjo laikas kūrybiškiausiai viso proceso daliai, t.y., idėjų generavimui. Reikėtų atsižvelgti, kad šis etapas yra toks pat laiko reikalaujantis kaip ir ankstesni, tačiau jis leidžia tyrimų komandai laisvai išreikšti ir dalintis savo idėjomis. Nors tai yra labai dinamiška ir greitai besikeičianti projekto dalis, stenkitės nustatyti jos hierarchiją, sutelkdami dėmesį į prioritetus, kad pagerintumėte komandos darbo eigą. Taip pat susipažinkite su taisyklėmis, kurios turėtų vyrauti šio etapo metu:

  • Kiekis yra svarbus generuojant idėjas, o ne kokybė – kuo daugiau, tuo geriau
  • Projekto klausimą reikia įdėti į centrą – kad kiekvienas tyrėjas prisimintų, į ką sutelkti dėmesį
  • Komandos nariai neturėtų prisirišti prie savo idėjų
  • Idėja tampa grupės nuosavybe – galų gale komanda dirba kartu
  • Kiekviena idėja yra pakankamai gera, kad ją užrašytumėte ir pristatytumėte kitiems
  • Skatinkite plėtoti kolegų idėjas, jas tobulinti ir kurti naujas
  • Kiekvienas komandos narys yra vienodai svarbus – taigi kiekviena idėja yra vienodai vertinga
  • Negalima sutelkti dėmesio tik į idealų sprendimą
  • Idėjos gali būti drąsios ir neracionalios

Šio etapo metu turėtume sutelkti dėmesį į kūrybingų, spontaniškų ir gyvų pasiūlymų iš dalyvių išgavimo. Tam turime priimti mūsų tyrimų komandos atsakymus atviru protu, tobulindami juos nuo kritikos, teikdami teigiamą grįžtamąjį ryšį, kad paskatintume visus kalbėti. Be to, turėtume suteikti grupei nesutrikdytą erdvę, užtikrindami, kad jokie trukdžiai netrukdytų.

Idėjų generavimo įrankiai

Kaip ir daugeliui idėjų, yra tiek pat kūrybinių įrankių. Populiariausias įrankis yra „brainstorming“, nors yra daug jo variacijų. Populiariausia yra vadinamoji „Tyli brainstormingo“ versija.

  • Tylus brainstorming – procesas, kuriame kiekvienas tyrėjas generuoja idėjas individualiai, kad jas pristatytų kitiems. Tai reikalauja stebėti tam tikrą laiką, per kurį reikia generuoti kuo daugiau idėjų. Pasirenkant brainstorming metodą, reikia atsižvelgti į kelis veiksnius, tokius kaip komandos narių skaičius, ar komandoje yra dominuojančių asmenų, ar vieta, kurioje atliekamas tyrimas.
  • SCAMPER – tai metodas, kuris apima esamų sprendimų tobulinimą. Šios technikos pavadinimas yra akronimas, nurodantis atskiras technikas (S – pakeisti, C – sujungti, A – pritaikyti, M – modifikuoti, P – panaudoti kitais tikslais, E – pašalinti, R – apversti). Kiekviena iš minėtų technikų nurodo atskirą veiklų rinkinį, leidžiantį mums patekti į problemos esmę ir modifikuoti esamus sprendimus.
  • Bionika – idėja, paremta idėjų generavimu iš gamtos reiškinių. Įkvėpimo šaltinis yra bionikos naudojimas technologijose, architektūroje, transporto srityje ir kt., kuriant naujas koncepcijas ir idėjas. Žymiausias pavyzdys yra Velcro užtrauktukas, patentuotas George’o de Mestral, kuris įkvėpimą gavo vaikščiodamas, kai vadinamas „Velcro“ (dilgėlės vaisius) prilipo prie jo drabužių (dilgėlės vaisius).
  • Brainwriting 635 – tai alternatyva brainstormingui. Tyrime grupė skirstoma į 6 žmonių komandas, kiekvienas asmuo turi 5 minutes užrašyti 3 idėjas, kurios yra atsakymas į pateiktą klausimą. Pasibaigus laikui, dalyvis perduoda savo lapą kitam asmeniui, kuris tada užrašo savo 3 idėjas, remdamasis ankstesniais atsakymais. Tai gali būti visiškai nauji sprendimai arba galimi ankstesnės idėjos patobulinimai. Tai greitas metodas, nes jis turėtų užtrukti apie 30 minučių, o per tą laiką sugeneruojama daugiau nei 100 idėjų.
  • Idealaus sistemos koncepcija – tai G. Naglerio metodas, kuriame iš pradžių komanda suformuluoja idealią koncepciją, o tada palaipsniui kuriama sistema, kad galiausiai būtų pasiekta ideali koncepcija tam tikrų apribojimų sąlygomis. Šiuo atveju sistemos funkcija yra tikslas, ir visa sistema turėtų siekti šios funkcijos.

Turėtume pritaikyti idėjų generavimo įrankius, atsižvelgdami į esamą problemą. Taigi, verta gilintis į idėjos tikslą, o tada pasisemti įkvėpimo iš turimų tyrimo metodų.

Idėjų klasifikavimas idėjų generavimo etape

Kai visos idėjos yra organizuotos vienoje vietoje, atėjo laikas jas klasifikuoti. Idealiu atveju jos turėtų būti padalintos į keturias kategorijas:

  • Idėjos, kurių atsisakyti – šios idėjos reikšmingai nukrypo nuo problemos esmės arba jau buvo išbandytos, tačiau nedavė patenkinamų rezultatų.
  • Įkvepiančios, bet beprotiškos – iš pradžių atrodo neįgyvendinamos, tačiau turi paslėptą potencialą, todėl verta jas išsaugoti ateičiai.
  • Greiti sprendimai – idėjos, kurios šiek tiek skiriasi nuo esamų, tačiau turi modifikaciją, kuri gali veikti kasdieniame gyvenime kaip inovacija.
  • Idėjos su potencialu – tai tos, kuriomis tyrimų komanda turėtų labiausiai rūpintis. Jos yra tos, kurios, naudojant esamą technologiją ir žinias, leidžia tyrėjams kurti tikslinius produktus, pritaikytus auditorijos poreikiams.

Pasirinkdami idėjas, tyrėjai turėtų daugiausia dėmesio skirti idėjoms su potencialu ir toms, kurios įkvepia, bet yra beprotiškos. Tai yra pačios vertingiausios, ir jei jos praeina per idėjų generavimo etapą, komanda jas plėtos vėlesniuose dizaino mąstymo proceso etapuose. Taip pat, kas gali padėti renkant tinkamas idėjas, jei jų yra per daug, arba komanda nėra vieninga, yra sprendimų matrica. Joje galite įvertinti idėjas pagal jų aktualumą vartotojui ir įgyvendinimo paprastumą ir objektyviai nuspręsti, kurios inovacijos yra vertos siekti.

Jei jums patinka mūsų turinys, prisijunkite prie mūsų užimtų bičių bendruomenės Facebook ir Twitter.

Zofia Lipska

Turėdama daugiau nei 10 metų patirtį skaitmeniniame marketinge, Sofija ne tik žino šios pramonės taisykles, bet pirmiausia žino, kaip jas pažeisti, kad pasiektų išskirtinius ir kūrybingus rezultatus.

View all posts →