Emocinis intelektas lyderystėje

Emocinė inteligencija – iš ko ji susideda?

Šis intelekto tipas apibūdina asmens gebėjimą suprasti jaučiamas psichines būsenas – tiek savo, tiek kitų. Jis apima daugelį sričių, susijusių su jausmais, pradedant nuo jų atpažinimo, reguliavimo ir kontrolės. Ši savybė yra būtina kuriant gerus santykius su kitais, kas reikalauja savimonės savo jausmų srityje ir gebėjimo empatizuoti (įsijausti į kitų padėtį ir parodyti supratimo požiūrį). Šiandieninėje verslo pasaulyje, kur vis labiau akcentuojama komunikacija ir tarpasmeniniai santykiai, didelė savimonė savo ir kitų jausmų srityje yra vis labiau pageidautina savybė – ypač komandos vadovams.

Emocijos ir lyderystė – koks yra ryšys?

Žmonės, turintys aukštą emocinę inteligenciją, paprastai yra efektyvesni sprendžiant problemas ir konfliktus, gerai bendrauja su kitais ir rodo didesnį motyvaciją siekti tikslų. Dėl šios priežasties jie gali būti geresni lyderiai savo komandoms ir pasiekti patenkinamų rezultatų tiek asmenims, tiek grupei. Tai yra todėl, kad užimti šią poziciją reikalauja puikaus žmonių valdymo, kuris apima tokias sritis kaip:

• sunkių sprendimų priėmimas – toks lyderis išlaikys ramybę ir aiškų mąstymą net pačioje sudėtingiausioje situacijoje,
• įsipareigojusių darbuotojų komandos kūrimas – padedamas teigiamų santykių su komandos nariais, kurie lengviau kuriami lyderių, kurie yra sąmoningi savo ir kitų jausmų,
• darbuotojų motyvavimas – lyderiai gali empatizuoti su savo darbuotojais, todėl gali juos motyvuoti individualiai, pritaikydami savo požiūrį prie konkretaus darbuotojo charakterio ir poreikių.

Emociškai intelektualus lyderis – koks tai lyderis?

Lyderis, pasižymintis aukšta emocine inteligencija, todėl tiksliai žino, kaip motyvuoti kitą asmenį dirbti, spręsti konfliktus komandoje ar susidoroti su sudėtingu darbuotojo elgesiu. Toks asmuo taip pat demonstruoja aukštai išvystytus komunikacijos įgūdžius – gali efektyviai pateikti nuomones, nesukeldamas nesusipratimų ar neigiamų jausmų tarp kitų. Emociškai intelektualūs lyderiai taip pat supranta savo darbuotojų poreikius ir pritaiko savo požiūrį prie jų. Tai tampa ypač svarbu kultūrinės ir socialinės įvairovės darbo vietoje eroje, kuri lemia, kad kiekvienas darbuotojas turi skirtingus poreikius ir lūkesčius iš vadovo.

Kaip išmokti sąmoningumo jausmų srityje?

Nors gali pasirodyti, kad emocinė inteligencija yra įgimtas gebėjimas, kurį turi tik tam tikras procentas gyventojų, laimei, kiekvienas gali ją plėtoti ir stiprinti. Natūraliai, geriausias būdas yra mokytis iš praktikos – veikti kaip lyderiui ir susidurti su konkrečiomis situacijomis savo darbe. Tačiau įvairūs mokymai ar kursai, pavyzdžiui, tarpasmeninių įgūdžių, konfliktų sprendimo, įsipareigojimo kūrimo ar tinkamos komunikacijos (savo minčių išreiškimo) srityse taip pat puikiai tiks. Koučingo sesijos, skirtos stiprinti įgūdžius, kuriuose jaučiate trūkumų, taip pat gali būti ypač naudingos. Tinkamas koučeris suteiks nurodymus, įrankius ar veiksmų strategijas, kad pagerintų savimonę, kaip jaučiatės jūs ir kiti.

Emocinė inteligencija lyderystėje – santrauka

Niekas neturėtų abejoti, kad geras lyderis turėtų demonstruoti emocinę inteligenciją aukštu lygiu – ypač šiandien, kai darbuotojas laikomas svarbiausiu įmonės ištekliumi. Tik tokiu būdu lyderis galės tinkamai valdyti savo komandos narius, t.y., atrasti jų poreikius, palaikyti juos jų iššūkiuose, spręsti galimus konfliktus, motyvuoti juos tęsti, ir tuo pačiu (dėl savimonės ir savikontrolės) neleisti savo emocinėms būsenoms atspindėti kitose. Todėl verta investuoti į šios savybės plėtrą tarp lyderių ir vadovų. Taip teigiami pokyčiai įvyks organizacinėje kultūroje, kurie tikrai paveiks nustatytų verslo tikslų pasiekimą.

Taip pat skaitykite: Pasipriešinimo pasyviai agresijai darbo vietoje sprendimas.

Jei jums patinka mūsų turinys, prisijunkite prie mūsų užimtų bičių bendruomenės Facebook, Twitter, LinkedIn, Instagram, YouTube, Pinterest, TikTok.