Emocijos lydi kiekvieną žmogų, tačiau ne visi nori ar gali jas parodyti. Jos yra neatsiejama mūsų veiklos dalis. Jos daro įtaką mūsų sprendimams, koncentracijai, atminčiai ir daugeliui kitų kasdienio gyvenimo aspektų. Jos taip pat veikia mūsų profesinį gyvenimą ir atliekamų pareigų vykdymą. Sužinokite, kodėl emocijų slėpimas darbo vietoje gali lemti mažą produktyvumą. Skaitykite toliau.
Problema, susijusi su nesugebėjimu susidoroti su emocijomis, paliečia daugelį žmonių. Vengimas šios temos nepadarys jų stebuklingai dingstančių. Priešingai, jos bus išlaisvintos, tačiau greičiausiai taip, kad mes neturėsime jokios kontrolės. Tai nutinka, kai mes slepiame emocijas darbe, o ne jas rodome. Mes pasiimame savo sukauptas frustracijas, pyktį ir nuoskaudas namo, kur išliejame jas ant savo artimųjų arba ant savęs (ir atvirkščiai – problemos namuose veikia mūsų veiklą darbo vietoje).
Dažnai tai lydi gailėjimosi ir bejėgiškumo jausmai. Ypač turime įsišaknijusį įvaizdį, kad jautrumas yra silpnumo ženklas. Lyderiai, vadovai, generaliniai direktoriai – mes tokius žmones siejame su pasitikėjimu ir drąsa. Čia nėra vietos pažeidžiamumui ar empatijai. Tačiau, kaip jau minėjome, emocijos lydi kiekvieną žmogų, net ir tuos, kurie užima aukštas pareigas.
Dar viena emocijų slėpimo priežastis yra baimė nepasisekti. Niekam nepatinka kalbėti apie savo klaidas ir blogus sprendimus. Ypač darbe norime būti vertinami kaip kompetentingi darbuotojai, kurie nusipelno savo pozicijos. Bet ar pripažinimas, kad padarėme klaidą, padarys mus mažiau vertingais įmonei? Ar tai labiau parodo mūsų brandą ir gebėjimą spręsti bet kokias problemas?
Dar viena priežastis, kodėl nesame linkę rodyti jausmus, yra ta, kad tai tiesiog nėra populiari praktika. Ir darbe, ir asmeniniame gyvenime nenorime išsiskirti iš kitų. Taigi, jei kiti darbuotojai neslepia savo emocijų, mes taip pat nenorime to daryti. Ir jei tokia situacija įvyksta, jaučiame gėdą ir kaltę, kad nesuvaldome to. Tačiau emocijų valdymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Tam reikia daug darbo, savišvietos ir dažnai net specialisto pagalbos.
Dabar sutelkime dėmesį į klausimą, kodėl emocijų slėpimas darbo vietoje gali lemti mažą produktyvumą. Kaip rašėme anksčiau, nesirūpinimas savo jausmais nepadarys jų dingstančių. Neįspręstos problemos namuose, šeimoje, sveikatos problemos nuolat bus mūsų mintyse, o tai sukels atitinkamas emocijas.
Mes taip pat dažnai įsivaizduojame tam tikras situacijas tamsiausiais scenarijais, kas dar labiau sustiprina baimės, frustracijos ir bejėgiškumo jausmus. Visa tai apsunkina mūsų koncentraciją į čia ir dabar. Atliekant užduotis darbe, tai pradeda tapti dideliu iššūkiu ir užima daug daugiau laiko. Tai veikia mūsų našumą, kuris, kartu su neįspręstomis problemomis ir traumomis, blogėja.
Kaip su tuo susidoroti? Pirmiausia turime pagalvoti, ką jaučiame, kokia situacija tai paveikė ir kokios mintys mus lydi. Jei jaučiame nerimą dėl kažko, pagalvokime, kas yra blogiausia, kas gali nutikti ir ar tai tiek paveiks mūsų gyvenimą. Gali pasirodyti, kad nerimaujame be reikalo, o galimos pasekmės nėra tokios baisios, kaip manėme.
Baimė nepasisekti yra viena iš emocijų slėpimo priežasčių, tačiau kodėl tai pavojinga? Jei mes stengiamės bet kokia kaina slėpti savo klaidas ir apie jas nekalbame, tada atimame galimybę saviugdai. Baimė, kad būsime vertinami arba kad kiti mus matys kaip nekompetentingus, verčia mus nedaryti jokių žingsnių, kad ištaisytume padarytas klaidas, išmoktume kažko naujo ir įgytume įgūdžių, kurie apsaugotų mus nuo tolesnių nesėkmių. Paralyžiuojanti baimė neleidžia mums išeiti už schemos – greitai besikeičiančiame pasaulyje tai reiškia, kad mes atsilikome ir mūsų produktyvumas mažėja.
Lyderiai ar vadovai nori būti profesionalūs ir neklystantys, todėl jie nerodo savo pavaldiniams, kad ko nors nežino arba kad padarė klaidų. Tai sukuria barjerą, kuris nepalankus nei vienai, nei kitai pusei. Darbuotojams reikia lyderio, kuris sugeba savirefleksijai, nes tai padarys juos mažiau bijančius nesėkmės, labiau linkusius imtis iniciatyvos ir siūlyti novatoriškus sprendimus.
Ar jums sunku atlikti tam tikrą užduotį? Ar manote, kad geriau susidorotumėte su kitu projektu? Ar norėtumėte dirbti tobulindami tam tikrus įgūdžius? Tai, kad nesate iniciatyvus, taip pat susiję su emocijų slėpimu. Ir jūs, ir kiti darbuotojai nesidalinate savo jausmais, todėl nežinote, kad darbas siūlo patrauklias augimo galimybes.
Tai taip pat turi pasekmių įmonei. Organizacijos veikla galėtų pagerėti, jei darbuotojai galėtų be baimės pripažinti, kuriose užduotyse jaučiasi labiau pasitikintys, o kuriose – ne. Juk ten, kur yra kompetentingas ir patenkintas darbuotojas, yra didesnis produktyvumas.
Kaip su tuo susidoroti? Vienintelis būdas yra parodyti savo emocijas. Tai bus sunku iš pradžių, ir kiti žmonės greičiausiai jūsų nepalaikys, tačiau laikui bėgant atmosfera gali visiškai pasikeisti. Darbuotojas, kuris žengia pirmą žingsnį, gali tapti įkvėpimu kitiems. Dėl to organizacinė kultūra taip pat gali vystytis, kas teigiamai paveiks įmonės suvokimą.
Deja, būti emocionaliam ilgą laiką buvo vertinama neigiamai. Tačiau šiandien ši tendencija keičiasi. Pandemijos metu įvestos ribojančios priemonės privertė daugelį žmonių būti uždarytiems namuose. Vienatvė privertė juos pažvelgti į save, savo emocijas ir net kreiptis pagalbos į specialistą. Ne be priežasties dabar jaučiame poreikį save realizuoti ir gerinti savo gerovę. Emocijų slėpimas daro mus labiau stresuotus, kas galiausiai gali sukelti sveikatos problemų.
Dabartinė ekonominė ir politinė situacija pasaulyje padarė sunku mums patikėti, kad kas nors nejaučia jokių jausmų. Baimė ar pyktis yra natūralios reakcijos į dabartinius įvykius. Taigi mes ieškome žmonių, kurie ne tik paguostų mus, bet ir leistų mums parodyti savo tikras emocijas. Tas pats vyksta profesiniame gyvenime, todėl tokios pozicijos kaip laimės vadovas tampa vis populiaresnės.
Jums taip pat gali patikti: Kaip padidinti produktyvumą darbo vietoje?
Jei jums patinka mūsų turinys, prisijunkite prie mūsų užimtų bičių bendruomenės Facebook, Twitter, LinkedIn, Instagram, YouTube, Pinterest, TikTok.
Kaip projekto vadovė, Karolina yra ekspertė, ieškanti naujų metodų, kaip sukurti geriausius darbo srautus ir optimizuoti procesus. Jos organizaciniai įgūdžiai ir gebėjimas dirbti spaudimo sąlygomis daro ją geriausia asmenybe, galinčia sudėtingus projektus paversti realybe.
Kelios mažesnės veiklos sudaro Sprintą Scrum. Sprintai, savo ruožtu, kartu sudaro kelią, skirtą produkto kūrimui…
Gavėjai vis dažniau renkasi vaizdo medžiagą. Rašytinės formos tampa vis mažiau populiarios. Tradiciniai tinklaraštininkai bando…
Kopirajtingas pastaruoju metu tapo itin populiaria profesija. Vis daugiau reklamos tiek iš laisvai samdomų kopiraiterių,…
Ar kada nors jaučiate, kad diena per trumpa viskam, ką planavote, padaryti? Visi mes tai…
Kas yra programinė įranga? Kokie yra jos tipai ir platinimo metodai? Kalbėdami apie skaitmeninius produktus,…
Pateikti ir perduoti tyrimų rezultatus greičiausiai yra viena iš svarbiausių (ir reikalaujančių daug pastangų) UX…