Šiandien, kasdien, gauname informaciją apie projektus, kuriuos vykdo kas nors. Tačiau labai retai girdime apie didelius verslo sėkmes. Projektas yra kažkas daugiau nei tiesiog idėja – nevertinant jos svarbos, efektyvus valdymas yra būdas paversti schemą į matuojamus rezultatus. Taigi, kaip valdyti projektą, kad pasiektume numatytą tikslą? Ar geriau pasirinkti tradicinį ar agilią projektų valdymą?
Tradicinis projektų valdymas (dar vadinamas kaskadiniu valdymu) orientuotas į tikrumo ir sekos elementus. Jis remiasi nuoseklių, iš viršaus į apačią suplanuotų žingsnių įgyvendinimu, siekiant anksčiau nustatyto, aiškaus tikslo.
Ši metodika neleidžia jokių nuolaidų – patenkinti poreikiai, likęs biudžetas, realizavimo laikas – visa tai gali būti įtraukta į aiškių duomenų rėmus.
Būtent jų pagrindu formuluojamas veiksmų planas, kuriame įtraukiami nuoseklūs projektų valdymo etapai:
Vėlesni žingsniai įgyvendinami tik po to, kai užbaigiamos ankstesnių etapų veiklos. Jo skaidrumas, aiškiai suformuluotos taisyklės ir tinkama dokumentacija turėtų lemti numatytų rezultatų pasiekimą.
Taigi, tradicinis projektų valdymas yra saugus įgyvendinimo modelis, kuriame chaosas sunkiai gali atsirasti ir kuris nekelia didelių reikalavimų komandos nariams jų kompetencijos atžvilgiu.
Tačiau tai yra modelis, atsparus pokyčiams, labai laiko ir išlaidų reikalaujantis bei ekstremaliai formalizuotas, todėl sunkiai taikomas pramonėse, kur pokyčiai yra neatsiejama verslo aplinkos dalis (IT, technologijos, mada). Jo pavyzdžiai yra PRINCE2 ir PMI/PMBOK.
Agilus projektų valdymas buvo sukurtas kaip noras pritaikyti valdymo metodus dinamiškoje verslo aplinkoje, kurioje neapibrėžtumas ir prisitaikymas prie vykstančių pokyčių yra neatsiejami.
Šiuo tikslu buvo atsisakyta struktūrizuoto valdymo proceso su aiškiai apibrėžtais ir nuosekliais elementais, o vietoj to pasirinktos gairės, tokios kaip:
Agilus metodas atmeta linijinį projekto proceso požiūrį, pasirinkdamas multicentrinį, kuriame galutinis sprendimas sudarytas iš daugelio kitų santykinai nepriklausomų sprendimų.
Mažos projektų grupės yra daug lankstesnės, kai aplinkybės reikalauja pokyčių. Taip pat jų forma apibrėžia kryptį, kuria judame, ir kuri nėra formuojama statiškai, kaip tai buvo tradicinio projektų valdymo atveju.
Agilus projektų valdymas leidžia dirbti realiu laiku, nesukeliant būtinybės formalizuoti kiekvieną žingsnį. Tai taip pat leidžia įtraukti visą komandą į projektą, kuri dirba kartu ir skatina vienas kitą kurti novatoriškus sprendimus.
Tačiau tokia darbo organizacija reikalauja didelės disciplinos ir koordinavimo, kad būtų galima sutelkti daugybę veiklų aplink prioritetines kryptis. Tai taip pat yra modelis, kurio neįmanoma įgyvendinti didesnėse organizacijose, kurios neišvengiamai turi formalizuoti savo veiklos rėmus. Tai taip pat neveiks projektams su aiškiai apibrėžtu tikslu, turinčiu mažą jautrumą pokyčiams. Agilaus valdymo modelių pavyzdžiai yra AgilePM (DSDM) ir Prince2Agile.
Vertinant, kuris iš aptartų projektų valdymo modelių yra tinkamesnis konkrečiai organizacijai, verta atkreipti dėmesį į pagrindinius skirtumus, kuriuos galima pastebėti tarp jų:
Kaip projekto vadovė, Karolina yra ekspertė, ieškanti naujų metodų, kaip sukurti geriausius darbo srautus ir optimizuoti procesus. Jos organizaciniai įgūdžiai ir gebėjimas dirbti spaudimo sąlygomis daro ją geriausia asmenybe, galinčia sudėtingus projektus paversti realybe.
Kopirajtingas pastaruoju metu tapo itin populiaria profesija. Vis daugiau reklamos tiek iš laisvai samdomų kopiraiterių,…
Ar kada nors jaučiate, kad diena per trumpa viskam, ką planavote, padaryti? Visi mes tai…
Kas yra programinė įranga? Kokie yra jos tipai ir platinimo metodai? Kalbėdami apie skaitmeninius produktus,…
Pateikti ir perduoti tyrimų rezultatus greičiausiai yra viena iš svarbiausių (ir reikalaujančių daug pastangų) UX…
Ar žinote, kaip sukurti el. knygą? Ar žinote visus esminius el. knygos gamybos proceso aspektus?…
Tvarus marketingas nebe yra tik viena iš marketingo strategijų, kurias galite taikyti savo įmonėje, bet…