Teigiama psichologija organizacijose apima šios tendencijos principų ir technikų taikymą įmonės kontekste. Ji pabrėžia, kad darbdaviai (įskaitant tiesioginius vadovus) remia darbuotojus, kad jie išvystytų džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą savo darbo gyvenime, kad visi galėtų prisidėti prie didesnio sėkmės įmonės kaip visumos. Taigi, jos tikslas yra pagerinti darbuotojų gerovę ir efektyvumą, taip pat sukurti palaikančias darbo aplinkas – pagerbiant įsitikinimą, kad mūsų požiūris į darbą veikia, kaip mes atliekame savo pareigas.
Mes laikome psichologinį kapitalą visomis asmeninėmis ištekliais, kuriuos asmuo turi ir kurie yra svarbūs darbo vietoje, t.y. savęs efektyvumo jausmu, optimizmu, motyvacija vykdyti savo pareigas arba gebėjimu savireguliuotis po pastangų (suprantama kaip asmens gebėjimas susidoroti su stresu, sunkumais ir gyvenimo sunkumais), tarp kitų. Visi šie ištekliai veikia darbuotojų pareigų vykdymą ir pasiektus rezultatus – ir atitinkamai, kurie savo ruožtu veikia bendrą darbo pasitenkinimą, įsipareigojimą ar psichinę sveikatą. Pagrindinė prielaida yra ta, kad psichologinis kapitalas yra išteklius, kurį reikia kurti, plėtoti ir taikyti (tiek individualiu, tiek organizaciniu lygiu).
Ką reikia, kad teigiama psichologija būtų įgyvendinta darbo vietoje? Ed Diener ir Robert Biswais Diener savo knygoje “Laimė darbe. “Laimė darbe: maksimalizuokite savo psichologinį kapitalą sėkmei” identifikavo 6 pagrindinius elementus, kurie turi būti būtinai esantys įmonėje. Tai yra:
Organizacijos turėtų skatinti autonomiją ir suteikti darbuotojams tam tikrą laisvę priimti sprendimus ir vykdyti užduotis (įgalinimas). Toks elgesys leidžia žmonėms jaustis labiau atsakingiems už savo darbą ir didina jų motyvaciją bei kūrybiškumą, galiausiai tai virsta geresne gerove ir požiūriu į atliekamas pareigas.
Tokios organizacijos orientuojasi į teisingų santykių tarp darbuotojų skatinimą ir socialinės paramos teikimą. Stengiantis sukurti ir išlaikyti darbo aplinką, kurioje vyrauja pagarba ir empatija, ir darbuotojai padeda vieni kitiems (pagal idėją, kad jie dirba bendros sėkmės labui), ir tuo pačiu visų gerovė žymiai gerėja.
Ši koncepcija taip pat numato, kad darbuotojai turėtų turėti galimybę maksimaliai išnaudoti savo įgūdžius, talentus ir kompetencijas darbo vietoje. Todėl organizacija turėtų suteikti tokias sąlygas darbuotojams, kad jie galėtų klestėti, tobulinti savo įgūdžius ir praktikuoti savo stiprybes įvairiose pareigose Šiam tinkamam sprendimui tinka darbo kūrimas, leidžiantis žmonėms sukurti savo darbo vietas.
Alga, naudos ar papildomi paskatinimai neabejotinai veikia, kaip darbuotojai jaučiasi dėl savo pareigų. Vis dėlto, pažymėtina, kad iki neseniai žmonės manė, kad alga yra pagrindinis darbuotojų motyvas. Šiandien kiti veiksniai, tokie kaip tarpusavio santykiai, sveikatos problemos ar priklausomybės jausmas, laikomi ne mažiau svarbiais nei alga.
Darbuotojams – nepriklausomai nuo jų pozicijos ar lygio hierarchijoje – reikia nuolatinio savo vertės patvirtinimo. Pripažinimas už pasiekimus ir indėlį į organizaciją didina savivertę ir darbo pasitenkinimą, kas lemia didesnę motyvaciją ir pasitenkinimą. Socialinis pripažinimas taip pat skatina teigiamus tarpasmeninius santykius, prisidedančius prie asmens bendros gerovės.
Pagrindinės vertybės, kuriomis remiasi teigiama psichologija organizacijoje, laikosi aiškių gairių su apibrėžtomis pareigomis, kurias reikia vykdyti, ir kaip funkcionuoti darbe visiems organizacijoje. Painiava ar nesusipratimas šiuo klausimu gali sukelti jausmus, kad esama per didelės naštos, kas neigiamai paveiks požiūrį į darbo valandas.
Darbas yra esminė kiekvieno gyvenimo dalis – ir bendras požiūris, kurį žmonės turi į jį, yra kupinas skundų dėl užduočių skaičiaus, kuris jiems tenka, būtinybės keltis ryte, blogų santykių su kolegomis ar vadovais, ar nepatenkinamų darbo sąlygų (ypač atlyginimo ir darbo laiko bei vietos lankstumo srityse).
Teigiama psichologija darbo vietoje konfrontuoja šį požiūrį ir pripažįsta, kad organizacijos sėkmės pasiekimas yra neatsiejamas nuo darbuotojų gerovės. Raktas į tai yra teisingas požiūris, kurį gali išsiugdyti abi šalys – tiek darbuotojai, tiek vadovai ar darbdaviai. Organizacijos pusėje būtina pritaikyti elgesį kiekvienam darbuotojui ir reaguoti į jų poreikius, susijusius su darbo pasitenkinimo veiksniais.
Taip pat skaitykite: 5 geriausios įpročių sekimo programėlės. Ar įpročių sekimas iš tikrųjų veikia?
Jei jums patinka mūsų turinys, prisijunkite prie mūsų užimtų bičių bendruomenės Facebook, Twitter, LinkedIn, Instagram, YouTube, Pinterest, TikTok.
HR vadovė, turinti puikią gebėjimą kurti teigiamą atmosferą ir sukurti vertingą aplinką darbuotojams. Ji mėgsta matyti talentingų žmonių potencialą ir mobilizuoti juos tobulėti.
Kas yra programinė įranga? Kokie yra jos tipai ir platinimo metodai? Kalbėdami apie skaitmeninius produktus,…
Pateikti ir perduoti tyrimų rezultatus greičiausiai yra viena iš svarbiausių (ir reikalaujančių daug pastangų) UX…
Ar žinote, kaip sukurti el. knygą? Ar žinote visus esminius el. knygos gamybos proceso aspektus?…
Tvarus marketingas nebe yra tik viena iš marketingo strategijų, kurias galite taikyti savo įmonėje, bet…
Neseniai darbo rinkoje pasirodė du reiškiniai, susiję su šiuolaikinių darbuotojų ir vadovų požiūriu – tylus…
Kaip parduoti Pinterest'e ir kodėl turėtumėte tai daryti? Pardavimas Pinterest'e yra dar vienas būdas plėsti…