Impostor sindromas yra gana dažnas reiškinys darbo aplinkoje. Baimė prarasti darbą, savivertės trūkumas ir nuolatinis lyginimasis su kitais neigiamai veikia darbo gyvenimą. Jausmas, kad nesame tinkami darbui arba net mintis, kad nesame to verti, sukelia situaciją, kurioje dirbame žemiau savo kompetencijos ir galimybių. Šiuo metu verta paklausti savęs, ar aš nesu vertas geriau? Ir sprendžiant savo gebėjimų priėmimo problemą, verta pasikonsultuoti su psichologu. Skaitykite toliau.
Impostor sindromas yra reiškinys individualios psichologijos srityje. Šį terminą 1978 metais apibrėžė psichologės Pauline Rose Clance ir Suzanne Imes, tyrinėdamos impostor sindromą moterims. Tai terminas, kuris reiškia pasitikėjimo trūkumą savo gebėjimais, pasiekimais ir kompetencija. Impostor sindromas veikia daugelį žmonių, nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo ir socialinės bei profesinės padėties. Tai žalingas reiškinys, nes jis gali trukdyti siekti karjeros ir pasiekti sėkmę, kurios esame verti.
Žmonės, kovojantys su šiuo sindromu, mano, kad kolegos klysta dėl jų aukštų kvalifikacijų, kurių jie mano neturintys. Šis sindromas dažniausiai veikia žmones, kenčiančius nuo per didelio streso ir žemos savivertės. Jie mano, kad jų pasiekimai priklauso nuo sėkmės ar kitų išorinių veiksnių, o ne nuo jų žinių, talento ir sunkaus darbo. Jie sumažina arba ignoruoja savo kompetencijos įrodymus ir sėkmę priskiria atsitiktinumui.
Impostor sindromo atsiradimo priežastys gali būti įvairios ir susijusios su aplinka ar šeimos situacija. Be to, elgesio veiksniai taip pat gali būti problemos šaltinis. Be abejo, sindromas formuojasi per daugelį metų ir pasireiškia ankstyvoje vaikystėje.
Neteisingos vertybės, perduodamos vaikystėje, pvz., sakant vaikui, kad tam, kad būtų mylimas ir vertas meilės, jis turi pasiekti kažką, verčia jaustis beverčiu suaugusio gyvenimo metu. Per didelis spaudimas vaikui, pvz., „kodėl tu tik gavai B pažymį? Juk tai nebuvo sunku, kiti gavo A“ taip pat verčia tokį žmogų kovoti su žema saviverte suaugusio gyvenimo metu.
Kita vertus, kalbant apie elgesio veiksnius, turėtume paminėti per didelius baimės ir nerimo jausmus, neurotiškumą, t. y. per didelį neigiamų emocijų išgyvenimą, vedantį į nerimo būsenas, ir tendenciją į per didelį perfekcionizmą.
Su modernių technologijų plėtra ir plačiu prieinamumu prie interneto atsirado dar viena veiksnių grupė, prisidedanti prie impostor sindromo:
Impostor sindromas gali pasireikšti įvairiais būdais, ir pirmiausia jis atsispindi darbo aplinkoje. Profesiniame gyvenime žmogus su tokiu sindromu bus atsitraukęs ir orientuotas tik į išgyvenimą, netikėdamas sėkmės galimybėmis, nepaisant savo įgūdžių. Atlikdamas darbo pareigas, jis sieks perfekcionizmo, dirbdamas didžiuliu spaudimu ir rizikuodamas profesiniu perdegimu.
Žmonės su impostor sindromu dažnai lieka darbe po darbo valandų. Per viršvalandžius jie greičiausiai nesugalvos nieko naujo. Jiems reikia tik jausmo, kad jie praleidžia tikrai ilgą laiką darbe. Jie patirs vienatvės ir izoliacijos jausmą. Jų santykiai darbe bus neefektyvūs ir gana šalti. Viduje jie turės nepakankamumo jausmą ir nuolatinį bei pasikartojantį gėdos ir savęs abejonės jausmą.
Kovojant su impostor sindromu pirmiausia reikia pakeisti požiūrį į save ir savo ribas. Kitas žingsnis yra apsilankyti pas psichologą/terapeutą arba rasti palaikymo grupę su panašia patirtimi. Asmeninės tvirtumo mokymai arba psichologinės dirbtuvės žmonėms, kovojantiems su žema saviverte, taip pat gali būti naudingos. Taip pat verta laikytis tam tikrų taisyklių darbe:
Žmonėms su impostor sindromu svarbu išmokti priimti komplimentus, pripažinti savo pasiekimus ir priimti, kad gautas paaukštinimas yra jų žinių ir sunkaus darbo rezultatas, o ne atsitiktinumas.
Impostor sindromo reiškinys dar nėra visiškai ištirtas psichologų. Buvo sukurti specialūs testai, skirti diagnozuoti šį reiškinį, kurie padės nustatyti priežastį ir būklės sunkumą. Svarbu prisiminti, kad tai nėra sutrikimas, juo labiau psichinė liga. Tai tam tikra disfunkcija, ribojanti profesinį vystymąsi. Dirbti su savimi niekada nėra lengva, tačiau verta pastangų, kad žinotumėte darbo pasitenkinimo jausmą.
Taip pat skaitykite: Kas yra duomenų mokslininkas?
Jei jums patinka mūsų turinys, prisijunkite prie mūsų užimtų bičių bendruomenės Facebook, Twitter, LinkedIn, Instagram, YouTube, Pinterest, TikTok.
HR vadovė, turinti puikią gebėjimą kurti teigiamą atmosferą ir sukurti vertingą aplinką darbuotojams. Ji mėgsta matyti talentingų žmonių potencialą ir mobilizuoti juos tobulėti.
Kokie yra socialinių tinklų privalumai? Ar jie gali atvesti tikslingą srautą į jūsų verslo svetainę?…
Jei parduodate pasaulyje populiariausioje prekyvietėje, tikrai esate susirūpinę dėl pasiekimų rezultatų. Vienas būdas, kuris gali…
Rinkodaros specialisto efektyvumo matas yra konversijų skaičius, t. y. pageidaujamos veiklos, kurią atlieka reklamos pranešimų…
Kalbant apie dirbtinį intelektą muzikos gamyboje, jis geriausiai pasirodo bendradarbiaudamas, ypač kuriant atmosferinius ambientinius garsus,…
Šiandienos straipsnyje aptarsime bendradarbiavimo tarp Produkto savininko ir Scrum meistro temą. Produkto savininkas nustato aiškiai…
Kiekvienas lyderis turi tikslų, tokių kaip komandos kūrimas, siekiant pasiekti tinkamai aukštus rezultatus, įmonės tikslų…